Moderni vergovė
Vartotojiška kultūra išsivysčiusiose Vakarų šalyse nėra specialiai sukurta tam, kad piliečiai taptų moderniais vergais. Šiuolaikinės ekonominės sistemos, pagrįstos kapitalizmu ir vartojimu, veikia per lūkesčių, statuso ir laimės siekimą per materialius daiktus.
Nors dauguma žmonių dirba, kad galėtų įsigyti norimus daiktus ir paslaugas, tai nereiškia, kad jie yra tiesiogiai verčiami tai daryti. Greičiau, pati sistema skatina šį elgesį, kurdama poreikius, kurie iš tikrųjų nėra būtini išgyvenimui. Tačiau daugelis visuomenės narių mano, kad vartojimas yra asmeninio pasirinkimo ir laisvės dalis, o ne vergystė.
Tačiau kai kurie socialiniai kritikai ir filosofai, kaip pavyzdžiui, Erich Fromm, yra teigę, kad perdėtas vartojimas gali tapti savotiška priklausomybe. Šios priklausomybės rezultatas – nuolatinis darbas ir stresas, kad būtų patenkinti vis augantys materialiniai poreikiai. Dėl to, daugelis žmonių gali jaustis įstrigę nuolatiniame cikliškame procese, kurį sudaro darbas – vartojimas – darbas, taip sukuriant sąlygas, kurios gali būti panašios į „modernią vergiją“.
Ekonominiai ir socialiniai faktoriai
Vartotojiškumo fenomenas yra glaudžiai susijęs su keliais svarbiais ekonominiais ir socialiniais faktoriais:
Rinkodara ir reklama: Šiuolaikinė reklama veikia kurdama emocinį ryšį su produktu, ne tik informuodama apie jį. Ji skatina įsigyti daiktus, kurie tariamai padidins laimę, pasitikėjimą savimi ar socialinį statusą.
Socialinis statusas: Vartojimas yra tapęs svarbia priemone parodyti savo socialinį statusą. Žmonės perka brangius drabužius, automobilius ar technologijas ne tik dėl jų funkcionalumo, bet ir dėl to, kad jie simbolizuoja sėkmę ir priklausymą tam tikrai socialinei grupei.
Lengvai prieinami kreditai: Galimybė skolintis pinigus, kad būtų galima įsigyti prekių, skatina impulsyvų pirkimą ir didina skolas. Tai sukuria nuolatinę finansinę naštą ir priverčia žmones dirbti vis daugiau, kad padengtų įsipareigojimus.
Nors šie veiksniai gali sukelti psichologinį diskomfortą ir finansinę įtampą, jie yra šiuolaikinės ekonomikos dalis. Visuomenė pati nustato taisykles ir vertybes, kurios skatina šį elgesį, todėl „vergijos“ sąvoka yra labiau metafora, apibūdinanti psichologinę būseną, o ne tiesioginę ekonominę prievartą.